- čebatorius
- ×čebatõrius (brus. чaбaтap) sm. (2) 1. [K] kurpius, batsiuvys: Peilis čebatorių SD62. Čebatorius ir siuvikius ... daro ministrais DP378. 2. ppr. pl. žr. čebatėlis 1: Kokios čia gėlės čebatõriai – išmeskit! Rdm.
Dictionary of the Lithuanian Language.